PRODUKTO IŠSKIRTINUMĄ PATVIRTINA SPECIALIU ŽENKLU

Bitininkai vieni pirmųjų susidomėjo Nacionaline maisto kokybės schema.

VALSTYBĘ ĖDANČIOS RŪDYS

Ekspertai prognozuoja, kad šiemet šešėlinė ekonomika Lietuvoje šoktels daugiau kaip iki penktadalio bendrojo vidaus produkto - maždaug 25-30 milijardų litų. Jau baigiame įprasti prie Vyriausybės gąsdinimų. Premjeras Andrius Kubilius praėjusią savaitę pareiškė, kad kontrabandines prekes perkantys gyventojai tegul nekaltina Vyriausybės dėl mokesčių didinimo ar socia linių išmokų mažinimo.

 

 Patys kalti. Tačiau premjeras apsimeta matantis tik pasekmes. O kokios priežastys?

IDĖJOS VIRSTA PINIGAIS

EKONOMIKĄ IŠGELBĖS TIK DARBAS

Analitikų teigimu, kalbėti apie mūsų šalies ekonomikos pakilimą dar anksti. Realius atsigavimo požymius pajusime geriausiu atveju antrojo metų ketvirčio pabaigoje, tačiau nereikia tikėtis, jog vyks spartus ekonomikos kilimas.

Pernai Baltijos šalys patyrė didžiausią nuosmukį Europos Sąjungoje (ES), tačiau ir šįmet šalies ekonomika nenudžiugins - kol kas šansų yra per mažai, o kilti nuo pasiekto ekonomikos „dugno“ turėtume ne anksčiau kaip antrojo ketvirčio pabaigoje. Tokiomis pesimistinėmis prognozėmis "DnB Nord" banko analitikai antradienį dalijosi Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdyje.

LIETUVA PRADĖS PREKYBĄ PERTEKLINIAIS TARŠOS LEIDIMAIS

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas pasirašė ką tik sukurtos Žaliosios investavimo sistemos (ŽIS) teisės aktus, kurie nustato reikalavimus prekybai pertekliniais taršos leidimais tarptautinėje rinkoje.

Pardavusi dabar savo turimus perteklinius taršos leidimus Lietuva gali tikėtis gauti iki 1 milijardo litų. Šie pinigai bus investuoti į energetinį efektyvumą, atsinaujinančią energiją ir kitus klimato kaitos valdymo srities projektus.

MOKESČIAI ŽLUGDO SMULKŲJĮ VERSLĄ

Darbo vietas susikūrusius, iš valstybės jokios paramos neprašiusius smulkiuosius verslininkus Vyriausybė baudžia užversdama ant jų pečių 50 proc. didesnę mokesčių naštą.

Šių metų pradžioje Vyriausybė smogė ir smulkiesiems verslininkams. Iniciatyvą parodžiusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija esant ekonominei krizei sumanė papildomai apmokestinti individualiąsias įmones (IĮ) ir taip užkamšyti „Sodros" biudžeto skyles. Rezultatai tragiški: sau darbo vietas sukūrę ir valstybės paramos neprašę IĮ savininkai pradėjo trauktis iš verslo. Prognozuojama, kad netrukus plūstels nauja nedarbo banga.

ŽEMOS KAINOS SMOGĖ ŪKININKAMS

Prekybininkų kova dėl vartotojų gali baigtis ūkininkų bankrotais. Tokių žemų daržovių kainų ir tokių sunkių metų dar nebuvo, bėdoja daržininkystės ūkių savininkai.

Gelbėjimo ratas - šiemet anksčiau nei įprastai atsivėrę vartai vežti daržoves į Rusiją, taip pat eksportas į ES šalis. Mat daugelį piečiau esančių šalių užklupę dideli šalčiai sušaldė lauke žiemojančias daržoves, todėl atsirado jų stygius.

SKOLĄ AUGINA VYRIAUSYBĖS KLAIDOS

Išplatinusi beveik 5 mlrd. litų obligacijų emisiją doleriais Vyriausybė per 22 dienas vien dėl dolerio kurso augimo „uždirbo“ valstybei apie 160 mln. litų nuostolių.

Šio mėnesio pradžioje Vyriausybė su neslepiamu džiugesiu paskelbė išplatinusi 2 mlrd. dolerių obligacijų emisiją su 7,625 proc. metinėmis palūkanomis. Ne visi supratome džiugesio priežastį, nes metinės palūkanos labai didelės. Finansų analitikai paskelbė, kad palūkanos galėjo būti nors 0,5 proc. mažesnės, per 10 metų būtume sutaupę apie 10 mln. dolerių. Dar daugiau abejonių kelia tai, kad skolintasi JAV doleriais. O tai gali atnešti 160 mln. litų nuostolių.

SMULKIUOSIUS KLUPDO AUGANTYS MOKESČIAI

 Ekonomistams raginant visomis priemonėmis padėti išsilaikyti smulkiesiems verslininkams, valdžios atstovai nusprendė dar 48 litais pabranginti verslo liudijimus, kurių pernai nupirkta apie 16 tūkst. mažiau nei 2008 metais.

NEDARBAS - EKONOMINĖS KARŠTLIGĖS TERMOMETRAS

 Užsitęsęs pasaulio ekonomikos nuosmukis sukrėtė beveik visų šalių darbo rinkas: smarkiai mažėjo darbo paklausa, daugybė gyventojų prarado darbo vietas, lėtėjo pajamų augimas.

Po beveik ketverius metus trukusio darbo rinkos renesanso, 2008 metų pabaigoje įvyko staigus tendencijų lūžis, kuris dar labiau sustiprėjo 2009 metais. Kai kuriose Europos Sąjungos (ES) šalyse pernai užfiksuoti nedarbo rodikliai buvo didžiausi per visą jų istoriją.

DEŠROJE MĖSOS NERASTA

Prapjaunate dešrą - graži spalva, viliojantis kvapas. Tačiau neskubėkite džiaugtis, nes labai tikėtina, kad gamintojai nepagailėjo dažiklių ir skonio stipriklių.

Lietuvos mėsos rinkoje susiklostė nepavydėtina padėtis. Kokybiška mėsa, galvijai ir kiaulės nenutrūkstamu srautu keliauja į kitas šalis, o Lietuvos perdirbimo įmonės vis daugiau mėsos produktų pagamina iš importuotų subproduktų, Vakarų valstybių dažniau naudojamų šunų ar kačių maistui.

EKONOMIKA GYDOMA NEŽINANT LIGOS

Gydytojai pradėdami gydyti ligonį pirmiausia diagnozuoja liga, o po to skiria vaistus ir procedūras. Taip reikėtų elgtis ir gydant ekonomiką. Tačiau valdžia šios taisyklės nesilaikė ir dar iki šiol nesilaiko. Pradėta gaivinti ekonomiką neišanalizavus jos sumažėjo priežasčių. Daug kalbama apie užsienio investicijų reikšmę ekonomikai. Tarsi jos gali išgelbėti šalies ūkį, įdarbinti daug žmonių.  Bet negirdėti kalbų, nematyti valdžios veiksmų prekių ir paslaugų pardavimams padidinti, dėl ko sumažėjo gamyba ir paslaugos vidaus rinkai ir  labai sumenko biudžetas, nes atitinkamai sumažėjo PVM ir akcizų įplaukos.  Per 2009 metų dešimt mėnesių pardavimai sumažėjo 28,3 proc., arba 8,2 mlrd. litų. 

„OLANDIŠKOJI LIGA“ IR ŪKIO KRIZĖ LIETUVOJE

Paaiškinimų, kodėl musų ūkį ištiko krizė, kas ją paskatino, yra įvairiausių.

Tai ir vietiniai bankai, kurie dalijo kreditus, paskui staiga nustojo lengvai skolinti, ir išorinis poveikis. Teigiama, kad mūsų nuosmukį sąlygojo pasaulinė krizė, taip pat valiutų valdybos modelis - kadangi litas susietas su euru, sunku devalvuoti litą. Kalti ir JAV finansininkai, norintys perdalyti turtą, ir išpūstas nekilnojamojo turto kainų burbulas, ir „naktiniai“ mokesčiai, kurie ne pagerino, bet pablogino padėtį ir  pan.

ENERGETINĖS NEPRIKLAUSOMYBĖS AUŠRA

 Sausio 1-ąją Lietuva atsibudo be Ignalinos atominės elektrinės (IAE).

Kaip pasirengta šiam naujam mūsų valstybės gyvenimo etapui? Su kokiais iššūkiais susidurs valdžia, verslas ir žmonės, uždarius IAE? Kaip naujomis sąlygomis toje rinkoje susipins įvairių verslo ir politinių grupių interesai? Ar jie bus subalansuoti? Ar Vyriausybė ir Energetikos ministerija (EM) užtikrins, kad šiais metais kraštas nepristigs elektros energijos?

NUPIEPĘ BALTIJOS TIGRIUKAI

Baltijos valstybės priverstos vėl grįžti prie starto linijos. Didelis Estijos, Latvijos ir Lietuvos nuosmukis sunaikino sparčios ūkio plėtros meto laimėjimus.

„Pasaulinė finansų krizė Europos Sąjungoje (ES) labiausiai paveikė Baltijos šalis. Šiuo metu vis daugėja požymių, kad Estija, Latvija ir Lietuva pasiekė finansinės prarajos dugną, bet dar išlieka ir didesnio smukimo pavojus“, - rašo Šveicarijos dienraštis „Neue Zuercher Zeitung“.

PREKYBININKŲ DIKTATŪRA

Valdžia, leisdama sutelkti savo rankose didžiulę mažmeninės prekybos rinkos dalį, didiesiems tinklams sukūrė geras sąlygas spausti į kampą gamintojus ir prekių tiekėjus.

Tūkstančiai baudoms

KO NORIME: GAMINTI ENERGIJĄ AR JĄ PIRKTI?

 2010-aisiais numatyta dvigubai didesnė už šiųmetę parama atsinaujinančiai energetikai plėtoti.

Esame įpratinti gyventi komandinės ekonomikos sąlygomis. Todėl daugeliui mūsų paprasčiau jungtis prie naftotiekių, dujotiekių, vietoj uždaromos atominės elektrinės statyti naują nei pradėti gaminti energiją iš savų atsinaujinančių energetikos šaltinių.

2009 METAI: LIETUVA EKONOMIKOS DUGNE

Šie metai buvo labai sunkūs verslui, o kitais sunkmečio naštą temps gyventojai. Taip teigia analitikai, gąsdinantys, kad kitąmet pragiedrulių nesulauksime. Ar kas nors tikisi?

Užtektų, jeigu galėtume tikėtis - blogiau būti jau negali!

PREMJERO GLOBOJAMA „ALNA“ TAIKOSI Į MILIJARDUS

Daugiau kaip pusmetį dirbusi Saulėlydžio komisija pagarsėjo ne nuveiktais darbais, o nevienareikšmiškais jos vadovo Valentino Milaknio veiksmais, kurių nauda valstybei kelia didelių abejonių.Premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, vis girdamasi siekiais taupyti, reformuoti valstybės valdymą, patyrė dar vieną fiasko.Valstybės valdymo tobulinimo komisija (Saulėlydžio komisija), apie kurios būsimus darbus labai garsiai trimitavo valdantieji, iširo.Tada jos pirmininkas, konservatoriams artimas žmogus, premjero patarėjas Valentinas

VERSLUI REIKIA BENDRAVIMO SU BALTARUSIJA

Vertindami Baltarusijos prezidento A.Lukašenkos darbo vizito Vilniuje svarbą ekonomikai abiejų šalių verslo atstovai neabejoja: po šio apsilankymo teigiamai pasikeis lietuvių verslininkų padėtis gretimoje valstybėje, bus daugiau galimybių didinti investicijas toje šalyje, o baltarusių verslininkai gali rasti mūsų krašte naudingų partnerių.