ŽEMOS KAINOS SMOGĖ ŪKININKAMS

Prekybininkų kova dėl vartotojų gali baigtis ūkininkų bankrotais. Tokių žemų daržovių kainų ir tokių sunkių metų dar nebuvo, bėdoja daržininkystės ūkių savininkai.

Gelbėjimo ratas - šiemet anksčiau nei įprastai atsivėrę vartai vežti daržoves į Rusiją, taip pat eksportas į ES šalis. Mat daugelį piečiau esančių šalių užklupę dideli šalčiai sušaldė lauke žiemojančias daržoves, todėl atsirado jų stygius.

SKOLĄ AUGINA VYRIAUSYBĖS KLAIDOS

Išplatinusi beveik 5 mlrd. litų obligacijų emisiją doleriais Vyriausybė per 22 dienas vien dėl dolerio kurso augimo „uždirbo“ valstybei apie 160 mln. litų nuostolių.

Šio mėnesio pradžioje Vyriausybė su neslepiamu džiugesiu paskelbė išplatinusi 2 mlrd. dolerių obligacijų emisiją su 7,625 proc. metinėmis palūkanomis. Ne visi supratome džiugesio priežastį, nes metinės palūkanos labai didelės. Finansų analitikai paskelbė, kad palūkanos galėjo būti nors 0,5 proc. mažesnės, per 10 metų būtume sutaupę apie 10 mln. dolerių. Dar daugiau abejonių kelia tai, kad skolintasi JAV doleriais. O tai gali atnešti 160 mln. litų nuostolių.

SMULKIUOSIUS KLUPDO AUGANTYS MOKESČIAI

 Ekonomistams raginant visomis priemonėmis padėti išsilaikyti smulkiesiems verslininkams, valdžios atstovai nusprendė dar 48 litais pabranginti verslo liudijimus, kurių pernai nupirkta apie 16 tūkst. mažiau nei 2008 metais.

NEDARBAS - EKONOMINĖS KARŠTLIGĖS TERMOMETRAS

 Užsitęsęs pasaulio ekonomikos nuosmukis sukrėtė beveik visų šalių darbo rinkas: smarkiai mažėjo darbo paklausa, daugybė gyventojų prarado darbo vietas, lėtėjo pajamų augimas.

Po beveik ketverius metus trukusio darbo rinkos renesanso, 2008 metų pabaigoje įvyko staigus tendencijų lūžis, kuris dar labiau sustiprėjo 2009 metais. Kai kuriose Europos Sąjungos (ES) šalyse pernai užfiksuoti nedarbo rodikliai buvo didžiausi per visą jų istoriją.

DEŠROJE MĖSOS NERASTA

Prapjaunate dešrą - graži spalva, viliojantis kvapas. Tačiau neskubėkite džiaugtis, nes labai tikėtina, kad gamintojai nepagailėjo dažiklių ir skonio stipriklių.

Lietuvos mėsos rinkoje susiklostė nepavydėtina padėtis. Kokybiška mėsa, galvijai ir kiaulės nenutrūkstamu srautu keliauja į kitas šalis, o Lietuvos perdirbimo įmonės vis daugiau mėsos produktų pagamina iš importuotų subproduktų, Vakarų valstybių dažniau naudojamų šunų ar kačių maistui.

EKONOMIKA GYDOMA NEŽINANT LIGOS

Gydytojai pradėdami gydyti ligonį pirmiausia diagnozuoja liga, o po to skiria vaistus ir procedūras. Taip reikėtų elgtis ir gydant ekonomiką. Tačiau valdžia šios taisyklės nesilaikė ir dar iki šiol nesilaiko. Pradėta gaivinti ekonomiką neišanalizavus jos sumažėjo priežasčių. Daug kalbama apie užsienio investicijų reikšmę ekonomikai. Tarsi jos gali išgelbėti šalies ūkį, įdarbinti daug žmonių.  Bet negirdėti kalbų, nematyti valdžios veiksmų prekių ir paslaugų pardavimams padidinti, dėl ko sumažėjo gamyba ir paslaugos vidaus rinkai ir  labai sumenko biudžetas, nes atitinkamai sumažėjo PVM ir akcizų įplaukos.  Per 2009 metų dešimt mėnesių pardavimai sumažėjo 28,3 proc., arba 8,2 mlrd. litų. 

„OLANDIŠKOJI LIGA“ IR ŪKIO KRIZĖ LIETUVOJE

Paaiškinimų, kodėl musų ūkį ištiko krizė, kas ją paskatino, yra įvairiausių.

Tai ir vietiniai bankai, kurie dalijo kreditus, paskui staiga nustojo lengvai skolinti, ir išorinis poveikis. Teigiama, kad mūsų nuosmukį sąlygojo pasaulinė krizė, taip pat valiutų valdybos modelis - kadangi litas susietas su euru, sunku devalvuoti litą. Kalti ir JAV finansininkai, norintys perdalyti turtą, ir išpūstas nekilnojamojo turto kainų burbulas, ir „naktiniai“ mokesčiai, kurie ne pagerino, bet pablogino padėtį ir  pan.

ENERGETINĖS NEPRIKLAUSOMYBĖS AUŠRA

 Sausio 1-ąją Lietuva atsibudo be Ignalinos atominės elektrinės (IAE).

Kaip pasirengta šiam naujam mūsų valstybės gyvenimo etapui? Su kokiais iššūkiais susidurs valdžia, verslas ir žmonės, uždarius IAE? Kaip naujomis sąlygomis toje rinkoje susipins įvairių verslo ir politinių grupių interesai? Ar jie bus subalansuoti? Ar Vyriausybė ir Energetikos ministerija (EM) užtikrins, kad šiais metais kraštas nepristigs elektros energijos?

NUPIEPĘ BALTIJOS TIGRIUKAI

Baltijos valstybės priverstos vėl grįžti prie starto linijos. Didelis Estijos, Latvijos ir Lietuvos nuosmukis sunaikino sparčios ūkio plėtros meto laimėjimus.

„Pasaulinė finansų krizė Europos Sąjungoje (ES) labiausiai paveikė Baltijos šalis. Šiuo metu vis daugėja požymių, kad Estija, Latvija ir Lietuva pasiekė finansinės prarajos dugną, bet dar išlieka ir didesnio smukimo pavojus“, - rašo Šveicarijos dienraštis „Neue Zuercher Zeitung“.

PREKYBININKŲ DIKTATŪRA

Valdžia, leisdama sutelkti savo rankose didžiulę mažmeninės prekybos rinkos dalį, didiesiems tinklams sukūrė geras sąlygas spausti į kampą gamintojus ir prekių tiekėjus.

Tūkstančiai baudoms

KO NORIME: GAMINTI ENERGIJĄ AR JĄ PIRKTI?

 2010-aisiais numatyta dvigubai didesnė už šiųmetę parama atsinaujinančiai energetikai plėtoti.

Esame įpratinti gyventi komandinės ekonomikos sąlygomis. Todėl daugeliui mūsų paprasčiau jungtis prie naftotiekių, dujotiekių, vietoj uždaromos atominės elektrinės statyti naują nei pradėti gaminti energiją iš savų atsinaujinančių energetikos šaltinių.

2009 METAI: LIETUVA EKONOMIKOS DUGNE

Šie metai buvo labai sunkūs verslui, o kitais sunkmečio naštą temps gyventojai. Taip teigia analitikai, gąsdinantys, kad kitąmet pragiedrulių nesulauksime. Ar kas nors tikisi?

Užtektų, jeigu galėtume tikėtis - blogiau būti jau negali!

PREMJERO GLOBOJAMA „ALNA“ TAIKOSI Į MILIJARDUS

Daugiau kaip pusmetį dirbusi Saulėlydžio komisija pagarsėjo ne nuveiktais darbais, o nevienareikšmiškais jos vadovo Valentino Milaknio veiksmais, kurių nauda valstybei kelia didelių abejonių.Premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, vis girdamasi siekiais taupyti, reformuoti valstybės valdymą, patyrė dar vieną fiasko.Valstybės valdymo tobulinimo komisija (Saulėlydžio komisija), apie kurios būsimus darbus labai garsiai trimitavo valdantieji, iširo.Tada jos pirmininkas, konservatoriams artimas žmogus, premjero patarėjas Valentinas

VERSLUI REIKIA BENDRAVIMO SU BALTARUSIJA

Vertindami Baltarusijos prezidento A.Lukašenkos darbo vizito Vilniuje svarbą ekonomikai abiejų šalių verslo atstovai neabejoja: po šio apsilankymo teigiamai pasikeis lietuvių verslininkų padėtis gretimoje valstybėje, bus daugiau galimybių didinti investicijas toje šalyje, o baltarusių verslininkai gali rasti mūsų krašte naudingų partnerių.

KRIZĘ LIETUVOJE ILGINSIANTIS MOKESTIS

Naujųjų mokslo metų pradžios proga mūsų valdžia, padidinusi PVM, dar sykį giliau įkišo savo ranką į mūsų piliečių kišenes ir prailgino ekonominę krizę. Nuo rugsėjo 1 d. šalyje įsigaliojo Vyriausybės užsiprašytas, Seimo priimtas ir Prezidentės patvirtintas 21 proc. dydžio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas (buvo 19 proc.). Tiesa, laikinai dar galioja lengvatiniai tarifai šilumos energijai, knygoms ir vadovėliams.

VIETOJ DVOKIANČIŲ ATLIEKŲ - TRĄŠA

Vilniaus nuotekų dumblas jau keleri metai verčiamas kompostu. Tačiau kol vilniečiai kenčia nuotekų smarvę, politikai ir valdininkai nerandama išeities, ką daryti toliau - deginti dumblą kartu su atliekomis ar iš jo išgauti biodujas?

250 tonų per dieną ir apie 100 tūkst. tonų per metus. Tiek nuotekų dumblo susidaro sostinės nuotekų valymo įrenginiuose. Ko stebėtis - juk Vilniuje gyvena apie pusė milijono žmonių ir iš jų būstų, pramonės įmonių, įstaigų, valgyklų ir parduotuvių į valymo įrenginius kliokia panaudoto vandens srautai.

NEJAUGI PATYS SAU TRUKDOME?

Buvusi europarlamentarė Margarita Starkevičiūte, klausiama, kokia Lietuva išeis iš krizės ir kokias jos pamokas turėtume išmokti, tvirtina šiandien labiausiai pasigendanti aiškios valstybės vadovų ateities vizijos.

- Ar tinkamai naudojamasi Europos Sąjungos (ES) parama, siekiant išbristi iš krizės? Naujausiais duomenimis, panaudojama vidutiniškai tik apie 13 proc. galimos paramos.

VARDO IR PINIGŲ GELBĖJIMAS

Apsukrūs verslininkai, siekdami atsikratyti skolų ir nenorėdami, kad jų vardas būtų siejamas su reputaciją praradusia bendrove, savo įmones perleidžia valkatoms. Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje iš naujai įregistruotų 2983 uždarųjų akcinių bendrovių ir individualiųjų įmonių vadovų net 2,5 proc. vadovauja ir kitoms bendrovėms, kurios turi didelių įsiskolinimų, yra areštuotas jų turtas arba jos jau yra likviduojamos.

IŠ „ORO“ SUKAUPTI MILIJONAI

Valstybės pinigų grobstytojai, pasak pareigūnų, būna dvejopi. Vieni prekiauja „oru“: jokie darbai nevykdomi, cirkuliuoja tik suklastoti dokumentai ir pinigų srautai. Kiti, tokie kaip Mindaugas Žalimas ir jo bendrai, prekiauja realiomis prekėmis, tačiau dalis jų įmonių apskaitos irgi yra "oras". Šiuos nutverti daug sunkiau.

IŠSILAVINĘ, BET LIETUVAI NEREIKALINGI

Studijas baigusiems teisės ir vadybos absolventams šįmet įsidarbinti sunkiausia. Tačiau daugiausia abiturientų aukštosiose mokyklose vėl rinkosi teisininkų ir vadybininkų specialybes.