KAIP KAPITALIZMAS ŽUDO DEMOKRATIJĄ

Buvęs JAV darbo ministras Robertas B.Reichas, vienas garsiausių intelektualų, šiuo metu dėsto viešąją politiką Berklio universitete. Šis straipsnis yra jo knygos „Supercapitalism: The Transformation of Business, Democracy, and Everyday Life“ („Superkapitalizmas: verslo transformacija, demokratija ir kasdienis gyvenimas“) santrauka.

ARKLYS PASKUI VEŽIMĄ, ARBA GRĖSMĖ EURUI

Žymus finansininkas George'as Sorosas būgštauja, kad eurui gresia didesnė krizė nei Graikijai.

Otmaras Issingas, laikomas vienu euro tėvų, teisingai nurodo principą, kuriuo remiantis buvo sukurti bendri pinigai. Jis konstatuoja, kad euras turėjo būti monetarinė, o ne politinė sąjunga. Euro zonos šalys įsteigė bendrą centrinį banką, bet neleido, kad viena bendra institucija apmokestintų jų piliečius. Šis principas įtvirtintas Mastrichto sutartyje ir Vokietijos Konstitucinis Teismas jo griežtai laikosi. Euras buvo unikali ir neįprasta konstrukcija, kurios gyvybingumas dabar bus patikrintas.

AZIJOS TIGRO METAI

Spėliojant, kokie bus 2010-ieji, daugiausia dėmesio skiriama ekonomikai. Pasaulis labai lėtai, bet vis dėlto ims kapstytis iš krizės liūno. Manoma, kad naujo pakilimo varikliais taps Azijos šalys, nes jų ekonomika auga sparčiausiai.

Pasaulį išgelbės Azija

BURBULAS IR JO BAIMĖ - KAS PAVOJINGIAU?

Pasaulis baiminasi naujos krizės. Dar neseniai valstybės buvo šlovinamos už jų milijardus kainuojančias ekonomikos gaivinimo programas. Šiuo metu laukiama, kad jos imtųsi visiškai priešingų veiksmų: vėl surinktų į apyvartą paleistas milžiniškas grynųjų pinigų sumas ir skubiai mažintų skolas.

Karingasis Niujorko ekonomikos profesorius Nourielis Roubini, pranašavęs ateisiant krizę, kai dar niekas apie tai net nenujautė, įspėja apie naują katastrofą. „Nuosmukio daktaras“, kaip nuo tada vadinamas profesorius, komentare „The Financial Times“ paskelbė, kad pinigai, kuriuos centriniai bankai ir vyriausybės supompavo į ekonomiką, pučia grėsmingą „baisaus dydžio burbulą“.

AR ATSIRIS ANTROJI KRIZĖS BANGA?

Dar nesibaigė kone visą pasaulį užgriuvęs finansų cunamis, o ekspertai jau pranašauja antrąją bangą ir gąsdina, kad šioji gali nušluoti visus, kurie pirmą smūgį šiaip ne taip atlaikė.Europos centrinis bankas (ECB) savo ataskaitoje daugiausia priekaištų pažėrė Baltijos šalims, tarsi euro zonoje nebūtų iki paskutinių marškinių prasiskolinusios Graikijos. Briuselis pataria Lietuvai dar labiau griežtinti mokesčių politiką, uždrausti skolintis užsienio valiutomis ir atsieti litą nuo euro.

10 ŠALIŲ, KURIOS GREIČIAUSIAI ĮVEIKS KRIZĘ

Visos pasaulio šalys nukentėjo nuo krizės. Tačiau nevienodai. Kai kurios iš jų patyrė ne tokias skaudžias pasekmes, tad ir ekonomikos pakilimo sulauks greičiau. Pasak žurnalo „Forbes“, mažiausiai nuo krizės nukentėjo ir greičiausiai atsities tos šalys, kurių ekonomika iki krizės buvo stipri ir stabili. Bet tai ne vienintelė sąlyga.

SMULKAUS VERSLO PARDAVIMAS UKRAINOJE: RINKOS APŽVALGA

Kokį verslą galima šiandien nupirkti Ukrainoje už 250 tūkst. dolerių? Ar už tokią sumą nupirktas verslas bus vertingas? Ar jis bus veikiantis? Pagaliau ar pačios mažiausios investicijos į tokį verslą garantuos stabilų, tegul ir nedidelį, pelną? 250 tūkst. dolerių suma - tai ta suma, už kurią galima nupirkti Ukrainoje didelę dalį smulkaus verslo ir tam tikrą dalį vidutinio verslo.

LATVIJOS BANKROTAS UŽKLIUDYTŲ IR LIETUVĄ

Žlugus mūsų artimiausiai kaimynei, tektų ieškoti naujos rinkos prekėms ir paslaugoms už 2,6 mlrd litų. Buvęs Latvijos premjeras Ivaras Guodmanis neseniai viename interviu prasitarė, kad devalvavus latą kaimynai estai ir lietuviai ilgam supyktų ant latvių. Ypač Lietuva. Prekyba tarp šių šalių yra labai išvystyta. Daugiau nei 10 proc. Lietuvos eksporto per metus tenka Latvijos rinkai. Šįmet per devynis mėnesius į Latviją eksportavome prekių už 2,6 mlrd. Lt. Daugiau eksportavome tik į milžinišką Rusiją - per 3,28 mlrd. Lt, o į Vokietiją net mažiau - už 2,47 mlrd. Lt. Akivaizdu, kad mums ekonominė Latvijos padėtis yra svarbi ne tik dėl emocinių, bet ir dėl labai konkrečių priežasčių.

PO METŲ: POSŪKIS GLOBALINĖJE RECESIJOJE?

Ekonominės krizės niekada neatsitinka per naktį. Jos yra metų, netgi dešimtmečių globalinių ekonominių pokyčių, politinių klaidų ir investuotojų klaidingų apskaičiavimų rezultatas. Bet atrodo, kad visada yra būtent ta vienintelė akimirka - Wall Street žlugimas 1929 m., Tailando bato kurso kritimas 1997 m. - kuomet ilgai sruvenusios srovės susilieja, sukeldamos dramatišką pasitikėjimo praradimą. Tam, kas pasirodė esą blogiausia recesija per 70 metų, akimirka atėjo 2008 m. rugsėjo 15 d., kai „Lehman Brothers“ paskelbė bankrotą ir bankininkai visame pasaulyje ėmė klausti pavojingiausio pasauliniam finansiniam stabilumui klausimo: jei gali žlugti toks gerai žinomas bankas kaip „Lehman Brothers“, kas yra saugus? Ir taip didžiuliu greičiu mes pradėjome slysti į recesiją.

BALTIJOS ŠALYS: KRITUSIOS ŽVAIGŽDĖS

Pirmieji preliminarūs ekonominio atsigavimo ženklai pastebimi Vokietijoje ir Prancūzijoje. Lenkijos ekonomika, besiremdama stipria vidine paklausa, antrame ketvirtyje irgi augo. Visa tai leidžia tikėtis, kad po vienerių metų Europos ekonominis negalavimas, atrodo, eina į pabaigą. Antra vertus, vis dar yra vienas kontinento kampas, kur grįžimo prie augimo idėja išlieka tolima svajone - tai Baltijos valstybės (Lietuva, Latvija ir Estija).

PRIEŠTARAVIMAI DĖL „NORD STREAM“ TIESIMO GRIMZTA Į DUGNĄ

Kas yra bendro tarp Rusijos ir Vokietijos susitarimu tiesiamo dujotiekio „Nord Stream“ ir Lietuvos įspėjimų dėl šio dujotiekio keliamos grėsmės Baltijos jūrai, jos regiono gamtai bei gyventojams? Tik tiek: parengiamieji darbai pradiniuose dujotiekio taškuose jau įgauna pagreitį - vamzdynai artėja prie jūros krantų, kur bus nuleisti į dugną, į jį grimzta ir Lietuvos perspėjimai dėl galimos projekto ekologinės žalos bei pasiūlymai tiesti „Nord Stream“ ne Baltijos dugnu, o sausuma, t. y. neaplenkiant Baltijos šalių ir Lenkijos.

VENSPILIO IŽDE - IR LIETUVIŲ PINIGAI

Gimtadienį ką tik atšventęs Latvijos miestas Ventspilis, su kuriuo Klaipėda nuolat konkuruoja dėl uosto krovinių, ekonominės krizės laikotarpiu socialinės depresijos išvengė - iš tranzito verslo uždirbamas pajamas čia aktyviai papildo Lietuvos turistai.

NARKOTINĖ DOLERIŲ PRIKLAUSOMYBĖ

JAV doleriai - „nešvarūs“ pinigai. Maždaug 90 proc. visų apyvartoje esančių kupiūrų turi kokaino pėdsakų.

Naujausias išsamus tyrimas patvirtino, kad JAV dolerių banknotai per savo vidutiniškai 20 mėnesių trunkančią kelionę po bankomatus ir žmonių pinigines yra stebėtinai intensyviai veikiami narkotinių medžiagų.

ATEITIES PROGNOZĖS: KAS TAPS PASAULIO LYDERIU PO KRIZĖS?

Dabartinė krizė pagreitins JAV ekonominio viešpatavimo pasaulyje pabaigą ir į matomas aukštumas iškels besivystančias šalis, pirmiausia - Kiniją. Taip mano amerikiečių investicinis bankas „Goldman Sachs“. JAV finansų ministras apsilankė Kinijoje su specialiu vizitu, kur buvo priimtas pačiu aukščiausiu lygiu. Vizito metu buvo svarstomas Kinijos vaidmuo ekonominės krizės pasekmių sušvelninimui. JAV ir Kinija privalo dirbti kartu. Tik tada bus įmanoma greičiau pastatyti ant kojų sušlubavusią pasaulio ekonomiką.

VOKIEČIŲ ŽVALGYBA APIE SITUACIJĄ PASAULYJE PO ŠIOS KRIZĖS

„Amerika, Kinija arba globalus chaosas: vokiečių žvalgyba taip įvertino situaciją pasaulyje po šios krizės“, - rašoma portale „banki.ru“. Šiandieninė ekonominė-finansinė  krizė neišvengiamai pakoreguos pasaulio tvarką. Apie tai atvirai kalba ir politikai, ir ekonomistai. Šios temos neaplenkia ir specialiosios tarnybos.

SEKANTI KRIZĖ: KADA?

Dar nesibaigė ši krizė, o kai kurie analitikai pranašauja po penkių metų naują. Franklin Templeton Investments prezidentas Markas Mobius investicijų pasaulyje mato du dramblius, t.y. dvi būsimos krizės priežastis. Pasak Marko Mobius, šie drambliai gali būti taikūs, tačiau jie gali ir įsišėlti. Tada jų įniršis sugriaus nusistovėjusią tvarką pasaulyje - tiesiog viską apvers aukštyn kojomis.

VIENUOLYNAI GELBĖJASI TURIZMU

Seni vienuolynai ieško būdų, kaip nesugriūti. Geriausia išeitis - pritraukti daug turistų.

Bulgarijos nacionalinio istorijos muziejaus direktorius Bojidaras Dimitrovas pasiūlė restauruoti 23 vienuolynus, esančius netoli sostinės Sofijos, žinomus kaip Mažasis Afonas arba Sofijos Šventasis Kalnas, ir paversti juos sostinės kultūrinio turizmo traukos centru.

ĮSIUTĘ DARBININKAI UŽMUŠĖ DIREKTORIŲ

Vos nebankrutavus Kinijos metalurgijos įmonei, įpykę jos darbininkai sukėlė masines riaušes ir užmušė generalinį direktorių.
 

Kinijos šiaurės rytuose esančiame Tongua mieste milžiniška metalurgijos gamykla „Tonghua Steel“ buvo atsidūrusi prie bankroto slenksčio. Finansinių problemų kamuojama įmonė laikinai buvo perduota valdyti bendrovei „Jianlong Steel“, o praėjusią savaitę pranešta, kad ji pereina į visišką jos nuosavybę. Tai sužinoję kone 30 tūkst. gamykloje dirbusių žmonių sukėlė audringą maištą.

ATLEIDO RESTORANŲ DIRŽUS

Prancūzijos vyriausybė nuo 19,6 iki 5,5 proc. sumažino pridėtinės vertės mokestį (PVM) restoranuose parduodamam maistui. Tikimasi, kad tai padės verslui sukurti daugiau darbo vietų.

LIETUVA PASAULINIAME KONKURENCINGUMO TYRIME KYLA PENKIOMIS POZICIJOMIS AUKŠTYN

Pasaulio valstybių  konkurencingumo tyrime (IMD World Competitiveness Yearbook 2009) Lietuva pakilo iš 36 į 31 vietą 57 valstybių reitinge, po savęs pirmą kartą palikdama Estiją, Lenkiją bei euro zonos naujokę Slovėniją.