IR TURTINGIEJI SUNKMEČIU JAUČIASI PAŽEIDŽIAMI

Dideles pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai per mėnesį išleidžia kelis šimtus milijonų litų ir dar šimtas milijonų lieka kišenėje. Pirkdami ilgai naudojamus, vertingus daiktus jie netaupo kokybės sąskaita ir mano, kad dabar yra geras laikas vertingus daiktus įsigyti pigiau.

Tačiau ir šių žmonių tarpe yra didelė dalis nerimaujančių ir net panikuojančių dėl savo finansinių galimybių.  

SAVO ŠALĮ PALIKTŲ KAS ŠEŠTAS

Jei turėtumėte idealias sąlygas, ar norėtumėte persikraustyti į kitą šalį gyventi nuolatos, ar liktumėte ten, kur gyvenate dabar?

Klausimas aktualus ne tik lietuviui, besiskundžiančiam gyvenimu Lietuvoje. Atrodo, kad turėdami galimybę savo gimtinę paliktų net 700 mln. pasaulio gyventojų. Jei kiekvienas jų įgyvendintų savo slapčiausius troškimus, pasaulio šalių žemėlapis taptų neatpažįstamas. Turtingos Vakarų šalys, šiuo metu kenčiančios dėl mažo gimstamumo ir senstančios visuomenės, išaugtų, o skurdžiausios greitai ištuštėtų.

SKOLŲ NAŠTA SLĖGS VIS SUNKIAU

Užklupus ekonomikos sunkmečiui Lietuvos skolinimosi mastai sumušė visus rekordus. Geresnių laikų negalime tikėtis ir šiemet - valdžia nežada mažinti savo apetito skolintis ir kol kas neturi plano, kaip grąžinti skolas.

Praėjusius metus baigėme su 26 mlrd. litų skolos našta. Ekspertų skaičiavimais, kiekvienam krašto gyventojui teko beveik po 8 tūkst. litų valstybės skolos. Šiemet planuojama pasiskolinti dar beveik 13 mlrd. litų. Finansų ministerija prognozuoja, kad valstybės skola 2010 metų pabaigoje gali sudaryti apie 40 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

ATĖJAU, PAMAČIAU, NUSTVĖRIAU...

Prekių išpardavimas visada kelia didesnį žmonių susidomėjimą. Krizei įsisiautėjus ši tendencija dar labiau stiprėja ir žmonės stengiasi pirkti tik tai, kam suteikiama nuolaida - nesvarbu, ar tai popigis sūris, ar brangus automobilis. 

ISPANAI NEPRARANDA OPTIMIZMO

Ispanijai niekaip nesiseka sumažinti didžiausio Europos Sąjungoje (ES) nedarbo, tačiau dauguma ispanų nusiteikę optimistiškiau nei kitų ES šalių gyventojai.

Ispanijoje nedarbas jau sudaro 18,6 proc. ir tai gerokai daugiau nei Latvijoje ir Lietuvoje bei vis su nedarbo problema nesugebančioje susidoroti Lenkijoje, kuri per krizę sugeba visai neblogai tvarkytis. Padėtis Ispanijos darbo rinkoje beveik nesikeičia jau tris mėnesius, ir 4,3 mln. šalies gyventojų, o tai pusantro milijono daugiau nei prieš metus, negali panaudoti savo sugebėjimų.

SUNKMEČIU TAPTI MILIJONIERIUMI REIKIA TIK ĮŽŪLUMO

Žinomi verslininkai nuolat kimba ant talentingų sukčių apgaulės jauko. Visame pasaulyje skandalingai išgarsėjęs JAV sukčius Bernardas Madoffas teismo nuosprendį išgirdo praėjus pusmečiui nuo stambios jo aferos demaskavimo. Vyras nuteistas griežta bausme - 150 metų kalėjimo. Lietuvoje kai kurie aferistai daugybę metų varsto teismų duris arba toliau džiaugiasi laisve ir ieško naujų aukų.

FINANCINĖ KRIZĖ DALGIU MOJUOJA NEĮGALIŲJŲ BENDRABUTYJE

Šiais me­tais pa­di­dė­ju­si bu­tų nuo­mos mo­kes­čių naš­ta per ki­še­nes smo­gė Uk­mer­gės ne­įga­lių­jų ben­dra­bu­čio gy­ven­to­jams. Pra­si­dė­jus šil­dy­mo se­zo­nui ne­įga­lie­ji su­lau­kė dar vie­nos „do­va­nė­lės“ - pa­pil­do­mų mo­kes­čių už ben­dro nau­do­ji­mo pa­tal­pas. Men­kas pa­ja­mas gau­nan­tys gy­ven­to­jai, ieš­ko­da­mi tei­sin­gu­mo, raš­tu krei­pė­si į ra­jo­no val­džią.

NEDARBAS, PROTŲ NUTEKĖJIMAS, MOKSLAS

INTERNETINIAI SUKČIAI NESNAUDŽIA

Daug kam atrodo, kad apsipirkti internetu - patogu ir nepavojinga, tereikia saugoti banko kortelės ir kitus slaptus duomenis. Tačiau vilnietės papasakota istorija rodo, kad toks budrumas negarantuoja ramaus gyvenimo.

Į LŽ kreipėsi vilnietė Vilma (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi), iš kurios kortelės sąskaitos internetiniai nusikaltėliai iššlavė 1500 litų. Šis incidentas - jau antras per mėnesį, kai moteris prarado pinigus nieko apie tai nenutuokdama.

LITAS MIRŠTA, BANKININKAI KLESTI

VALDŽIAI SKOLINA MILIJARDUS, KITIEMS - NIEKO

Mūsų šalies Vyriausybė iš bankų pasiskolino jau 2,6 mlrd. litų. Tuo metu verslui ir gyventojams bankai nebenori skolinti - neva laikosi riziką ribojančių normatyvų.

KARAS IR TAIKA: KOVOTI SU „BOMŽAIS“ AR APSIMESTI, KAD NEMATAI JŲ

Socialinė atskirtis, skurdas, nepriteklius, asocialūs asmenys, girtuoklystės, benamiai - bene populiariausi žodžiai šiandien, taupumo vajui užėjus. Tai žodžiai, verčiantys mus jaustis „nepatogiai“. Nesinori šiomis temomis diskutuoti. Jos nepatrauklios mūsų elitiniam seimui. Daug daugiau diskusijų sukelia klausimas, kaip išgryninti elitą nei spręsti lietuviško skurdo problemas. Vertinant subjektyviai, daugumos lietuvių gyvenimas yra apgailėtinas. Dirbi iki pensijos tam, kad turėtum kur gyventi. Dėžutėje, su 2-3 kambariais. Juk, pagal Maslow piramidę, fiziniai poreikiai (maistas, miegas, saugumas) yra piramides pagrindas, kur dauguma lietuvių visą gyvenimą ir lieka balansuoti ant pirmų dviejų piramidės laiptelių. Gal mes tokie nuskurdę, ir vadinamės „bomžais“? Bomžai. Kas jie? Kas įeina į „bomžo“ sąvoką? Kaip į juos reaguoti? Skelbti karą? O gal nematyti jų? Bomžu gimstama ar tampama?

RUPI EMIGRANTŲ DUONA

Į užsienį išvykę lietuviai nesibodi ir prastesnių darbų, ilgisi artimųjų, tačiau, išgąsdinti sunkmečio, grįžti į tėvynę ryžtasi tik vos vienas kitas.

Skaičiuojama, kad Lietuvą paliko keli šimtai tūkstančių darbingiausių žmonių. Nors nemažai tikisi kada nors grįžti į tėvynę, tačiau vis daugiau lietuvių įleidžia šaknis svetur. Emigrantai ryžtasi aukoti savo išsilavinimą, aukštą kvalifi kaciją ir dirbti juodus darbus. Pasak jų, priežastis yra ne tik geresnis uždarbis, bet ir darbdavių požiūris į samdomą darbuotoją.

PRASKOLINOME IR SAVE, IR VAIKUS

Kasmet valstybės skolos auga, didėja išlaidos jų tvarkymui, o bendrasis vidaus produktas (BVP) traukiasi.

Lietuva bankrutuoja?

Dažniausiai, pristatant valstybės finansų rodiklius, skola vertinama santykyje su BVP. Bet skolą palyginus su valstybės pajamomis, vaizdas susidaro kur kas liūdnesnis. Pirmąjį šių metų pusmetį valstybės pajamos su Europos Sąjungos (ES) lėšomis sudarė apie 10,5 mlrd. litų, išlaidos - apie 12,5 mlrd. litų, centrinės valdžios skola - beveik 21 mlrd. litų. Ar jau baimintis, kad Lietuva bankrutuoja?

PINIGINĖS AFEROS – NAUJU STILIUMI

Šalyje ima įsigyventi dar neregėtas sukčiavimo metodas - pagal genialiai paprastus scenarijus surežisuotos ilgapirščių apgavystės neva norint išsikeisti pinigus į smulkesnes kupiūras. Sukčių išmonei kaip ir kai kurių gyventojų naivumui nėra ribų. Šiaulių apskrityje įsisukę kol kas nenustatyti aferistai iš patiklių pensininkų akimirksniu nugvelbė solidžias sumas pinigų.

BALTARUSIŠKAS REBUSAS EUROPAI

Pastaruoju metu gerėjančiais Baltarusijos ir Lietuvos bei Europos Sąjungos (ES) santykiais galima pasidžiaugti, tačiau jau šiandien tenka spręsti vos ne filosofinį klausimą: ar norėdama ugdyti nepriklausomą ir europietišką Baltarusiją, ES galės toleruoti Aleksandro Lukašenkos režimą?

NEBLOGA PREZIDENTĖS PRADŽIA

Prezidente galbūt nusivylė tie, kurie tikėjosi, kad per pirmąsias savo kadencijos dienas ji iškops Augijo arklides sutramdydama Lietuvos monopolistus ir oligarchus. Galbūt nepradžiugino tų, kurie laukė, kad ji kumščiu trenks į stalą ir įves tvarką Seime bei Vyriausybėje. Nebuvo nei dramatiškų gestų, nei radikalių nutarimų. Dalia Grybauskaitė veikė atsargiai ir atsakingai. Pirmosios dvi prezidentavimo savaitės buvo geros.

REPREZENTACIJA PAGAL PAGEIDAVIMĄ

Lėšos reprezentacinėms išlaidoms - ne tik Seimo ar Vyriausybės narių privilegija. Tūkstančius litų tam skiria ir valstybės įmonės bei įstaigos, tačiau atsiskaityti, kaip tuos pinigus leidžia, jos neprivalo.

SUNKMEČIO MADA: DARŽOVES AUGINU PATS

Vis daugiau europiečių laisvą po darbo laiką ir savaitgalius leidžia ne prie televizoriaus ar bare, o darže. Patiems auginti daržoves skatina ne tik ekonominis sunkmetis, bet ir noras maitintis sveikiau. Lietuva - ne išimtis.

Mūsų šalyje mažmeninės sėklų prekybos įmonėse daržovių sėklų pardavimas šiemet išaugo net iki 3 kartų.

SLIDŪS NELYGYBĖS LAIPTAI

Spauda vis neša ir neša blogas naujienas. Šiandien - apie nutukimą ir mirtinus jo pavojus, rytoj apie grėsmingai augantį nusikalstamumą, poryt apie -niolikamečių mergaičių nėštumų epidemiją, kūdikius šiukšlių konteineriuose. Problemos slenka į mus kaip lagaminai oro uosto konvejeryje. Tačiau didžiausia iš jų ta, kad nesame laimingi.