Bitininkai vieni pirmųjų susidomėjo Nacionaline maisto kokybės schema.

   Išskirtinę produkto kokybę patvirtinančius sertifikatus, kurie suteikia teisę produktus ženklinti specialiu ženklu, pirmieji įgijo Marijampolės, Kupiškio, Kauno ir Mažeikių bitininkai. Daugiausia tai draugijų pirmininkai bei kai kurie savanoriai bičiuliai. Tarp šių entuziastų yra ir mažeikietė Birutė Budreckienė, šiemet Lietuvos bitininkų šventėje tituluota Bičių karaliene - geriausia šalies bitininke. Žinia apie suteiktą sertifi katą Mažeikių rajono bitininkų draugijos vadovę pasivijo visai neseniai - grįžtančią iš Prancūzijos, pasaulinės bitininkų organizacijos „Apimondia“ 41-ojo kongreso.

   Lietuvos bitininkų sąjunga pakvietė bičiulius siekti išskirtinės kokybės ženklo dar metų pradžioje. Kaip rodo kitų Europos Sąjungos šalių patirtis, toks produkcijos ženklinimas yra gera investicija į verslą, suteikia pranašumo rinkoje, kokybės ženklą turintys vietiniai produktai vartotojams yra patrauklesni.

   Į išskirtinės kokybės ženklą gali pretenduoti visi bitininkai, nepriklausomai nuo bityno dydžio, tačiau bičių laikymo ir priežiūros, bičių produktų ruošimo ir laikymo sąlygos turi atitikti daugybę reikalavimų.

   Pavyzdžiui, aviliai turi būti iš natūralios medžiagos - mediniai, produkcijos fasavimo indai - būtinai stikliniai, bitės gydomos tik biologinėmis priemonėmis. Medunešiu jas draudžiama maitinti cukraus sirupu. Nektaras, žiedadulkės ir kiti bičių produktai turi būti surinkti švarioje aplinkoje, todėl reikalaujama, kad bitynas būtų ne arčiau kaip 1500 m nuo magistralinių ir 500 m nuo krašto kelių, ne arčiau kaip 3 km nuo taršos šaltinių (fabrikų, sąvartynų, fermų, atliekų tvarkymo objektų) sanitarinės apsaugos zonos.

   Prityręs bitininkas pedagogas Pranciškus Karosas iš patirties tvirtina, kad švarią gamybos aplinką užtikrinti vis sunkiau. Intensyvios žemdirbystės laukai neįsivaizduojami be chemijos. O prieš kurį laiką nuo rapsinių žiedinukų pradėti naudoti ilgo poveikio insekticidai bitėms kelia rimtą pavojų. Neužterštos aplinkos tenka ieškoti nacionaliniuose parkuose, pamiškėse.

   Prie septyniasdešimtojo gimtadienio artėjančiam P.Karosui išskirtinės kokybės produkto ženklas yra prestižo dalykas. Naujoves visada linkęs išmėginti savo kailiu, dėstytojas įsitikinęs, kad ši nuostata jam yra svarbi ir kaip pedagogui.

   „Su bitėmis aš visą gyvenimą. Tai mano darbas ir pomėgis, pedagoginė ir tiriamoji veikla. Išbandau naujas avilių, bitininkavimo sistemas“, - prisipažįsta energija trykštantis bičiulis, laikantis apie pusantro šimto bičių šeimų vežiojamą bityną.

   Dabar jau pensininkas P.Karosas bitininko techniko kvalifikaciją įgijo 1940 m. ir daugelį metų studijavo neakivaizdžiai - baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, Riazanės srities Rybno bitininkystės institutą, Maskvos Timiriazevo akademiją. Bitininkystės dėstytoju dirba daugiau kaip tris dešimtmečius. Apgailestauja, kad Kauno kolegijoje akademiniam jaunimui bitininkystę siūloma rinktis jau tik kaip papildomas valandas.

   P.Karosas savo bityno medų ir bičių duoną gali ženklinti išskirtinės kokybės produkto ženklu, tačiau realia šios privilegijos nauda linkęs abejoti - ar nebus panašiai kaip su ekologine bitininkyste? „Buvau vienas pirmųjų ekologinės bitininkystės entuziastų. Turėjau visus sertifi katus. Mečiau, nes ekonomiškai neapsimoka. Išlaidų daug, mokesčius reikia mokėti“, - prisipažįsta bitininkas.

   Nemažai išlaidų pareikalauja ir dalyvavimas kokybės schemoje. Reikia atlikti laboratorinius bičių produktų tyrimus. Vien tik už 5-hidroksimetil- furfurolo (HMF) kiekio meduje nustatymą tenka pakloti 80 litų. O kur dar visos kitos išlaidos...

   „Viešajai įstaigai „Ekoagros“ - gerai, tačiau bitininkas nieko negauna, tik ženklą. Gavus ženklą, važinėja tik rintojų komisijos. Mane tikrins jau antrą kartą (ženklas bitininkui suteiktas rugpjūčio pabaigoje - red.)“, - neskuba džiaugtis P.Karosas.

   Seną bitininką dvejoti verčia brangi bityno produkcijos savikaina. Lietuvoje, kur šaltasis metų periodas trunka 6-7 mėnesius, kitaip ir negali būti. Tampa labai sunku konkuruoti su pietinėmis Europos Sąjungos šalimis, kur žiema trunka vos pora mėnesių. P.Karosas retoriškai klausia: ar supras tai šalies vartotojas, ar norės mokėti brangiau už vietinį kokybišką produktą? Išskirtinės kokybės ženklu bitininkas neketina nustebinti savo klientų, kurių paprastai sulaukia namuose. Jeigu ieškotų tarpininkų, bitynas jam apskritai būtų nuostolingas.

   Norint išlaikyti bites, P.Karoso manymu, reikia turėti arba šeimyninį bityną, arba kooperuotis smulkiesiems bitininkams. „Laukiame šviesesnių dienų. Norėčiau kooperuotis, tirti rinką ir medų pristatyti ten, kur jo nėra. Atrodo, kad medaus yra visur, tačiau aukštos kokybės produktų, manau, nėra daug“, - tvirtina įžvalgus bitininkas.

    Inga Šeikaitė, Žemės ūkio ministerijos Kokybės politikos departamento vyriausioji specialistė

   Bitininkai aktyviai siekia išskirtinės kokybės produkto ženklo gal todėl, kad negauna ekologinių ūkių paramos. Be to, jiems lengviau prisitaikyti prie kokybės schemos reikalavimų negu kitiems maisto produktų gamintojams, kuriems tenka keisti gamybos įrenginius. 2010 metais, tikimės, rinkoje atsiras gerokai daugiau sertifi kuotų išskirtinės kokybės produktų. Pirmuosius išskirtinės kokybės produktų gamintojus spalio 16 dieną pakviesime į specialiai tam skirtą mugę, kuri vyks prie Žemės ūkio ministerijos. Vartotojai galės paragauti, įsigyti tokių produktų, juos įvertinti.

   Virginijus Masionis, VšĮ „Ekoagros“ Sertifikavimo skyriaus vadovas

   Įprastinių produktų pilnos lentynos. Išskirtinės kokybės produktų fasavimas kitoks. Ženkliukas daug ką lemia. Jis patvirtina, kad tai grynai lietuviškas produktas, pvz., jame negali būti įmaišyta kiniško medaus ar kito regiono žiedadulkių.

   Bitynų produkcija sertifi kuojama žemės ūkio ministro patvirtintomis išskirtinės kokybės pripažinimo taisyklėmis ir specifi kacijomis. Jai keliami truputį aukštesni reikalavimai negu įprastinei produkcijai. Pvz., fasavimo įranga turi būti atskirta nuo įprastinės produkcijos.

   Apsisprendęs asmuo įstaigai iki balandžio pirmosios turi pateikti prašymą sertifi kuoti produktus, reikia nepamiršti pateikti prašymo ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA), kad sertifi kavimo išlaidos būtų kompensuotos.

   Sertifikatas ir išskirtinės kokybės produkto ženklas išduodami atlikus ūkio patikrą. Gavus sertifi katą, NMA vėlgi reikėtų nunešti prašymą kompensuoti patirtas išlaidas. Sertifi kavimo procesas užtrunka nuo mėnesio iki pusės metų. Tai priklauso nuo to, kaip greitai pareiškėjas sugeba pateikti dokumentus, atlikti sertifi kuojamo produkto tyrimus. Pvz., HMF kiekio meduje tyrimas, kuris atliekamas tik Vilniuje, užtrunka mėnesį.

   Šiais metais sertifikatus įgiję bitininkai buvo gerai susipažinę su reikalavimais, tik kai kuriems užsitęsė procesas, daugiausia dėl to, kad buvo atlikti ne visi medaus tyrimai. Paaiškėjus, kad sertifi kavimo išlaidos bus kompensuojamos, pareiškėjų atsirado daugiau, tačiau jau buvo per vėlu. Daug kas ruošiasi kitiems metams.

Šaltinis: