Šiandien Kinija kaip niekad suinteresuota Afrikos žemyno gamtiniais ištekliais. Iš vienos pusės tai skatina daryti stulbinančiais mastais auganti šalies ekonomika, iš kitos - Pekino siekis didinti savo įtaką pasauliui ir tuo pačiu kurti globalizacijos paradigmą palankią sau. Žaliavų poreikis, ir visų pirma - naftos bei pigių mineralų, Kiniją privertė atsigręžti į Afriką.

    Nuo 1994 metų iš Afrikos į Kiniją naftos tiekimas kasmet didėja 13 proc. Jeigu 2006 metais naftos importas Kinijoje sudarė 47 proc., tai pagal dabartinius augimo tempus šaliai iki 2015 metų teks dar padidinti naftos importą. Skaičiuojama, kad Kinija importuos du trečdalius jai reikalingos naftos.

    Po krizės Artimuosiuose Rytuose bei rugsėjo 11d. teroristinių išpuolių JAV Kinija, siekdama užtikrinti savo naftos poreikius, dar giliau leidžia šaknis į Afrikos žemyną. Nepasotinamas naftos poreikis paskatino jos ieškoti visose Afrikos šalyse, įskaitant Sudaną, Čadą, Nigeriją, Angolą, Alžyrą, Gaboną, Pusiaujo Gvinėją bei Kongo Respubliką. Kinijos bendrovės jau investavo 175 mln. dolerių Afrikos šalyse. Investicijos pirmiausia buvo nukreiptos į naftos žvalgybos projektus ir infrastruktūrą. Būtent todėl Kinija dažnai gauna išskirtines teises į vertingus gamtinius išteklius Afrikoje. Kita vertus, neramus Afrikos valstybių politinis gyvenimas verčia Kiniją laviruoti tiek tų šalių viduje, tiek ir tarptautinėje arenoje. Antai Kinija iš Sudano kasdien vidutiniškai gauna 344700 barelių naftos, t.y. 64 proc. visos Sudano eksportuojamos naftos. Siekdama užtikrinti Sudano politinį stabilumą, o tuo pačiu ir neprarasti savo pozicijų šalies naftos verslovėse, Kinija tarptautiniu mastu siekia taikiai  sureguliuoti Darfūno krizę.  

   OPEC valstybės bei Nigerija - didžiausi naftos gamintojai Afrikos žemyne, per dieną išgaunantys 2,5 mln. barelių naftos. Naftos sektoriaus pajamos sudaro maždaug 80 proc. visų Nigerijos pajamų. Tačiau gamtinių išteklių gausa neužtikrina šalies gyventojams gerovės - 70 proc. jų gyvena skurde. Būtent todėl šalyje gausu sukilėlių grupuočių, kurios ne tik kelia vidinius neramumus, bet ir paima įkaitais užsienio valstybių čia dirbančius žmones. Visi puikiai atsimena penkių Kinijos Sichuano telekomunikacijų bendrovės darbuotojų dramą, kai pastarieji įkaitais buvo laikomi trylika dienų.  

   Pasak Pasaulio banko, beveik pusę viso Kinijos naftos importo iš Afrikos sudaro Angolos nafta. Pekinas daug investavo į šią Afrikos valstybę, nes šalis politiniu atžvilgiu yra pakankamai stabili bei nuolat didina naftos gavybą. Kinijos darbuotojų galima rasti visoje Angoloje: jie rekonstruoja ir tiesia kelius bei geležinkelius, steigia mokslo institutus. Kinijos eksporto ir importo bankas (Eximbank) iki 2016 metų čia investuos 2 mlrd. dolerių. Angola jūros šleife turi pakankamas ir dujų atsargas. Taigi nafta ir dujos nuo 2003 metų į šalį pritraukė 20 mlrd. dolerių tiesioginių užsienio investicijų. Nepaisant nuolat didėjančių valstybės pajamų, 70 proc. šalies gyventojų - kaip ir Nigerijoje - gyvena skurde.  

   1996 metais nafta buvo atrasta Pusiaujo Gvinėjoje. Tai nulėmė spartesnį šalies ūkio augimą. Pagal naftos eksporto dydį šiandien Pusiaujo Gvinėja Afrikos žemyne užima trečią vietą. Kasdien čia išpumpuojama po 420 tūkst. barelių naftos. 2006 metais Kinijos nacionalinė naftos kompanija „CNOOC“ ir Pusiaujo Gvinėja pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią ši Afrikos valstybė, padedama Kinijos, įsipareigojo iki 2010 metų naftos ir dujų gavybą padidinti daugiau nei keturis kartus ir tokiu būdu padėti užtikrinti Kinijos energetinį saugumą.

    Gabonas - tai dar viena Afrikos valstybė, kuriai Kinija rodo didelį dėmesį. Politinė situacija čia stabili. Šalį jau beveik 40 metų valdo prezidentas  Omaras Bongas Ondimba. Opozicija silpna. Ir nors šiandien Gabonas iš naftos eksporto uždirba pakankamai lėšų, tačiau didžioji dalis gyventojų gyvena vargingai. Iki 1970 metų šalis eksportavo medieną ir manganą. Tačiau tais metais atradus naftos telkinius eksportas žymiai padidėjo. Dabar naftos eksportas sudaro 50 proc. viso šalies eksporto. Ne visur vienoda sėkmė lydi Kiniją šioje šalyje. Antai Kinijos tepalo gamybos kompanija „Sinopec Corp“ vedė intensyvias naftos paieškas Loango nacionaliniame parke, esančiame pietiniame Gabone. Tačiau dėl didelių protestų šias paieškas teko nutraukti. Loango nacionalinis parkas laikomas paskutiniu Afrikos rojumi. Tad žmonės čia nepakantūs bet kokiai gamtos taršai, nebekalbant jau apie taršą, susijusią su naftos žvalgyba. Kita vertus, Kinija gavo išskirtines teises į Belingo rūdyną. Kinija jau išleido 3 mlrd. dolerių šio rūdyno įsisavinimui: 560 km ilgio geležinkelio tiesimui, hidroelektrinės ir plieno gamybos fabriko statyboms.  

   Kongo Respublika kažkada buvo vienas didžiausių naftos gavėjų Afrikos žemyne. Tačiau laikui bėgant eksploatuojami naftos gręžiniai išseko. Šiandien kasdien šalyje iš žemės gelmių išpumpuojama tik 235 tūkst. barelių naftos. Todėl visos viltys dedamos į naujų telkinių paieškas jūroje. Mat iki šiol nafta šiai valstybei į biudžetą sunešdavo 80 proc. pajamų. Pusę čia išgaunamos naftos nuperka kinai. Dar kinai perka medieną, kuri yra antras pagal reikšmę Kongo Respublikos gamtos turtas.

    Prekyba tarp Kinijos ir Afrikos praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje išaugo 700 proc. 2002 - 2003 metais ta prekyba dar padvigubėjo. Pasaulio banko neseniai atliktame tyrime teigiama, kad didesnės žaliavų kainos naftą ir medieną eksportuojančioms Afrikos šalims atnešė daugiau pajamų, todėl pastarosios gali pirkti daugiau kasdieninio vartojimo prekių, įrengimų ir buitinių prietaisų. Neatsitiktinai Kinija į šias šalis didina savo pagamintų prekių eksportą. Peter Navarro, verslo profesorius iš Kalifornijos (JAV) valstijų, per Nacionalinį radiją kalbėjo: „Kinija apdairiai naudoja Afrikos šalių infrastruktūrą, gamtinius turtus, o mainais už žaliavas atveža Kinijoje pagamintas prekes“. Profesorius tai palygino su imperializmu. Afrikos valstybės turi daug gamtinių išteklių, tačiau jose vyrauja skurdas. Ir niekas, pasak profesoriaus, nesistengia sumažinti to skurdo. Kinai čia daro savo verslą, o turtus kraunasi Afrikos valstybių valdantieji ir jų favoritai.

   Šiandien Kinijos statomus įvairius objektus galima surasti visame Afrikos žemyne. Ypač kinai aktyvūs kelių ir geležinkelių tiesimo darbuose, infrastruktūros vystymo projektuose. Pasak analitikų, Kinija visų pirma tai daro todėl, kad galėtų iš Afrikos išsivežti gamtos turtus ir žaliavas. Kinijos gamybos sektorius reikalauja milžiniško kiekio aliuminio, vario, nikelio, geležies rūdos bei naftos. Todėl Pekinas aktyviai skatina valstybines įmones ieškoti šių žaliavų visame pasaulyje. Kinijos vyriausybė pastaruoju metu daug investavo į prekybinių ryšių su Afrikos šalimis plėtimą. 2006 metais investicijos pasiekė 55,5 mlrd. dolerių. Investicijos buvo skiriamos statybos ir infrastruktūros projektams, AIDS ligonių gydymui. Nuo 1963 metų 47 Afrikos valstybėse dirbo daugiau nei 15 tūkst. gydytojų, kurie išaiškino beveik 180 mln. šios ligos atvejų. Kinijos kariai aktyviai dalyvauja JT taikos misijose Afrikos žemyne. Turėdama pakankamas užsienio valiutų atsargas Kinija gali sau leisti nurašyti Afrikos šalių skolas. 2000 metais Kinija atšaukė daugiau nei 10 mlrd. JAV dolerių skolos 31 Afrikos valstybei ir skyrė 5,5 mlrd. dolerių naujiems projektams vystyti. Į Afrikos šalis Kinija investuoja dvigubai daugiau nei JAV. Kinijos investicijos čia lenkia ir Pasaulio banko investicijas. Antai 2005 metais vien tik Nigerijai, Angolai ir Mozambikui Kinija skyrė 8 mlrd. dolerių paskolų. Tuo tarpu Pasaulio bankas tais metais visai Afrikai paskolino tik 2,3 mlrd.  

   Energingas Kinijos veržimasis į Afrikos žemyną gal ir nekeltų tiek garsaus šurmulio pasaulyje, jeigu ne viena aplinkybė - Afrikos šalims Kinija tiekia ir ginklus. 10 proc. Kinijos eksporto į Afrikos šalis sudaro būtent ginklai. Antai be įprastinės ginkluotės Kinija Sudanui pardavė už 100 mln. dolerių Šenjangas naikintuvų, iš kurių dvylika - viršgarsinio tipo. Pusiaujo Gvinėja iš Kinijos sulaukė paramos rengiant karinius mokymus bei sunkiosios karinės technikos specialistų parengtų instruktažų. 1998-2000 metais Etiopijai ir Eritrėjai Kinija pardavė ginklų už vieną milijardą dolerių. Pasak Tanzanijos Užsienio plėtros instituto, Kinija slapta ginklus tiekia Burundžiui. Kinija visokeriopai palaiko autokratinį Zimbabvės vadovo Robert Mugabe režimą. Robert Mugabe armija buvo apginkluota dvylika FC-1 naikintuvų, gavo šimtą įvairios paskirties karinių transporto priemonių. Kinijoje pagaminta įranga blokuoja Robert Mugabe režimui nepalankių radijo laidų transliavimą bei leidžia į eterį režimo parengtas laidas. Kinija paaukojo prabangias mėlynąsias plyteles Robert Mugabe namo stogo dengimui. Iš Zimbabvės Kinija dideliais kiekiais vežasi dramblio kaulą. Nors Kinija oficialiai teigia, kad Afrikos šalyse vykdo nesikišimo politikos, tačiau taip nėra. Kinijos verslas ir politika yra glaudžiai susiję su „blogomis“ Afrikos šalių vyriausybėmis. Už pigius savo gaminius ji čia perka žaliavas, todėl kenkia vietinei pramonei, nes neskatina jos vystytis, t.y. neskatina industrializacijos ir darbo vietų kūrimo. Serge Mombouli, Kongo ambasadorius JAV, sako, kad Vakarai daugiau stengiasi su Afrikos šalimis dalintis nematerialiais dalykais, o Kinija palaiko materialiuosius santykius. Svarbūs abu tie dalykai. Tačiau materialusis pradas visada geriau matomas. Nereikia manyti, kad Afrikos žemyno tautos laukia kinų išskėstomis rankomis. Šviesesni protai aiškiai mato Kinijos kėslus - atkaklų siekį užvaldyti kuo daugiau Afrikos žemyno gamtos turtų, pasitelkiant į pagalbą netgi vyriausybių papirkinėjimus, ir visišką nesirūpinimą tų šalių ekonomikos rytdiena. Opozicija Afrikos žemyne silpna, tad didesnio pasipriešinimo kinai čia vykdomai savo politikai kol kas nesulaukia. Nors nepasakysi, kad šitokia padėtis išliks amžinai. Būta jau ne vieno liaudies pasipriešinimo kinų savivalei.

Šaltinis: allafrica.com

SKAITYKITE

Dešimt miestų, kurie ateityje taps pasaulio lyderiais

Kinija - pasaulio ekonomikos garvežys

Kinija Afrikoje: naujasis kolonializmas?

Kinija: visapusiška pagalba smulkiam verslui

Kinai veržiasi į automobilių pramonės lyderius