Šiandien, kai visi tik ir kalba apie krizę, kaimo turizmo sodybos šeimininkas Nikolajus Aleksejevas santūriai patyli. Savo krizę jis jau išgyveno - gamybos verslui daug metų paskyręs žmogus ryžosi pakeisti gyvenimą supratęs, kad širdyje yra pirtininkas.

 

Senųjų Tarpupių kaime



Prie tykaus Meduvio ežero prisiglaudusi, pušyno supama kaimo turizmo sodyba, atrodo, alsuoja ramybe. Trakų rajono senbuvis sentikis Nikolajus tikina, kad pirmas įspūdis yra visiškai teisingas. Ši vieta iš tiesų yra ypatinga. Tai byloja ir kaimo pavadinimas - Tarpupių.

 
 
 
   Ypatingą aurą kuria šios vietos vandenys: nedidelis, bet gana gilus ir siauras ežeras Meduvys, du jo intakai, Luknos ištaka. Vieta tarp upių spinduliuoja gyvenimo jėgą, judėjimo stiprybę.


   Iš pradžių Nikolajus ketino čia statytis gyvenamąjį namą. Draugų padrąsintas, ryžosi imtis kaimo turizmo.


   Architektas Gediminas Gaivenis sodybą suprojektavo taip, kad ji tarsi susilieja su gamta. Tai lemia sumanus pastatų išdėstymas, natūralios statybinės medžiagos: lauko akmuo, medis. Net ir takai grįsti ąžuolinėmis atpjovomis.


Kam džiazas, kam - tapyba
 

   Sodybos šeimininkas neslepia, kad vardą jau penkerius metus veikiančiai kaimo turizmo sodybai - „Jazz hotel“ - padėjo sugalvoti draugai. Pasirinkimą lėmė gal tai, kad Nikolajus groja įvairiais muzikos instrumentais, laisvalaikiu ir draugams kartais pagroja saksofonu.

   Muzikalus sodybos vardas pritraukia ir nemažai muzikos mėgėjų. Vieni mielai patys groja, kiti dainuoja karaokę ar tiesiog mėgsta klausytis muzikavimo.

   Jau tapo tradicija, kad vasarą tapytojas Romas Žmuidzinavičius čia sukviečia tarptautinius dailininkų plenerus. Menininkų „desantus“ primena interjerą puošiantys peizažai.

   Sodyboje viešėjo ir garsūs krepšininkai, ir politikai, ir svečiai bene iš trisdešimties pasaulio šalių.


Retas atsispiria pirties malonumui


   „Jazz hotel“ galima išmėginti įvairiausių pramogų: pamiklinti akies taiklumą šaudant iš lanko, pasiirstyti valtimis, pralėkti miško keliukais keturračiu. Bene daugiausia malonumo ir atgaivos teikia dūminė pirtis.

   Sodybos šeimininkas seniai bendrauja su „Pirties akademija“ ir jos įkūrėju Rimu Kavaliausku, yra teisėjavęs tarptautinėse pirtininkų varžybose. Tarpupio kaime esančios pirties garą išmėginę gyrė ne tik Lietuvos, bet ir Suomijos prityrę pirtininkai.

   Nikolajus apie dūminės pirties pranašumus ir ypatybes pasakoja su malonumu. Dar su didesniu malonumu atlieka pirtininko pareigas. Pirmiausia svečiams siūlo bent pusdieniui išjungti mobiliuosius telefonus ir pamiršti viską pasaulyje. Pirties garas lyg ranka nubraukia kūną kausčiusią įtampą, atpalaiduoja. Apie tokią būseną žmonės sako: „Jaučiuosi kaip atgimęs.“ Tinkamai atliktos pirties procedūros poveikis jaučiamas ir kitą dieną: geriau sekasi darbai, lengviau bendrauti su žmonėmis.

   Dažniausiai ligos užklumpa, kai nemokama ar nerandama laiko pašalinti nervinę įtampą. Pirtis - vienas prieinamiausių būdų savijautai gerinti.


Dūminė pirtis - ypatinga


   „Dūminė pirtis gal ir nėra geriausia, bet ji seniausia“, - tvirtina Nikolajus. Kas yra dūminė pirtis, jis žino nuo vaikystės. Tačiau dabartinės pirties su anuometine nėra ko ir lyginti. Ši iš maumedžio medienos ir erdvi, talpinanti net 27 žmones, architekto projektuota. Ir tai anaiptol ne visi privalumai. Pasak sodybos šeimininko, šios pirties statybai jis rengėsi dešimt metų. Teko papildomai ieškoti žinių, gilintis į specifines paslaptis. Esminė - kaip įrengti pirties „širdį“. Tinkamiausi tam lauko akmenys, bet jie turi būti pakankamai stambūs, kad ilgai skleistų šilumą.

   Dūminė pirtis ruošiama net aštuonias valandas. Tiek laiko trunka beržinėmis malkomis iškūrenti patalpą iki 120 laipsnių. Malkos į pakurą dedamos ne glėbiais, o tik po kelias pliauskas, kad nesusidarytų daug dūmų. Tinkamai iškūrentoje pirtyje nebūna smalkių. Galiausiai patalpa rūpestingai išplaunama. Anksčiau, žinoma, to niekas nedarydavo. Suodžiai nekenksmingi, tik estetiniais sumetimais šiais laikais ne visai priimtini.

    Išplautoje, praustis paruoštoje pirtyje tvyro apie 90-100 laipsnių karštis. Ant akmenų užpylus vandens, plūsteli didesnė karščio banga. Beje, pilamas tik karštas vanduo: nuo šalto akmenys suskilinėja.

   „Dūminėje pirtyje gyva dvasia. Ateini į pirtį - reikia pasisveikinti, išeini - būtina atsisveikinti“, - sako Nikolajus. Pasak jo, tokios pirties poveikį lemia tiek dūmai (ne veltui visuose maldos namuose plačiai naudojami smilkalai), tiek ir „gyvi“ garai. Tinkamai įrengtoje pirtyje gali drąsiai sėdėti visą pusvalandį - oro nepritrūksi. O prastai pastatytoje ar iškūrentoje sunku ištverti daugiau kaip penkias minutes.
 
 
Šaltinis: