Ekologiška - tai reiškia šiuolaikiška. Netgi ir tais atvejais, kai namas statomas iš šiaudų. Šiandien šiaudinių namų statyba daug kuo skiriasi nuo mūsų protėvių naudotų technologijų. Tačiau tokio namo privalumai išliko nepakitę. Tai šiltas, turintis gerą mikroklimatą bei nebrangiai eksploatuojamas pastatas. Džiugu pastebėti, kad vis daugiau lietuvių domisi būstu, kuris gali būti pastatytas iš molio, šiaudų ar medžio drožlių.

   Namo iš šiaudų sienas sudaro medinis karkasas arba mediniai skydai, kurių vidus užpildomas šiaudų ryšuliais. Pastatytos sienos tinkuojamos moliu. Vieni jį išsikasa kur nors netoliese, kiti naudoja specialistų paruoštą molio tinką. Šiaudinės sienos iš vidaus tinkuojamos molio ir smėlio mišiniu. Vėliau tepamas dar vienas sumaišyto su dažais molio sluoksnis. Iš išorės sienos tinkuojamos kalkių ir smėlio mišiniu. Sienos iš šiaudų „kvėpuoja“ - mat jos neturi jokių izoliacinių „kvėpavimą“ sulaikančių medžiagų, tarkim plėvelės ir panašiai. Molio tinkas natūraliai reguliuoja mikroklimatą patalpose - sugeria drėgmės perteklių arba jį išgarina. Plonas molio tinko sluoksnis nesugeria dulkių. Toks mišinys pasaulyje naudojamas gana plačiai.

   Naujojoje Zelandijoje planuojama viename kaime pastatyti 20 namų iš šiaudų. Tai nebus vien statyba, kurioje dalyvaus visi bendruomenės nariai. Kartu bus vedami ir ekologiškų namų statybos klausimais seminarai. „IronStraw“ grupė Naujojoje Zelandijoje jungia visus besidominčius ekologiškų namų statyba, skatina tokius namus statyti, padeda išspręsti daugelį organizacinių klausimų. Tai ne pelno organizacija, dirbanti su bendruomenėmis, mokyklomis, valstybinėmis institucijomis ir įvairiomis kitomis organizacijomis. „IronStraw“ remia šios krypties mokslinius tyrimus, dizaino ir statybos technologijas, organizuoja visuomenės forumus, konferencijas ir seminarus. Nuo Naujosios Zelandijos neatsilieka ir JAV. Neseniai čia sėkmingai baigtas šešių šeimų namų ir ūkio pastatų iš šiaudų projektas. Įvairūs ekologiškų namų statybos projektai vykdomi ir kitose šalyse.

   19a. pabaigoje pasirodė pirmosios presavimo mašinos, o netrukus iš šiaudų blokų ir pastatai. Iš tokių blokų buvo statomi dvarai ir net bažnyčios. Pirmieji iš šiaudų briketų suręsti namai buvo Nebraskoje (JAV). Šiaudinių namų eros pradžioje šiaudų ryšuliai buvo dedami tiesiog ant žemės.  Nepaisant to, kad pastarieji namai neturėjo pamatų, kai kurie iš jų stovi ir šiandien. Taigi 100 metų šiaudiniam namui nėra riba. Šiaudinių namų statytojų patirtis rodo, kad šiaudiniai namai du kartus šiltesni už namus, pastatytus iš įprastinių medžiagų. Gerai aptinkuoti tokie namai nepraleidžia drėgmės, jų neįveikia ugnis. Bene pirmasis iš šiaudų briketų suręstas namas Lietuvoje atsirado 1996 m. Jį pastatė architektas Petras Devižis. Vėliau tokį namą pasistatė Jonas ir Viktorija Kačerauskai. Šiandien tokių namų galima Lietuvoje surasti ir daugiau. O štai Baltarusijoje, Gomelio srityje, prieš kurį laiką iš šiaudų buvo pastatyta nedidelė eksperimentinė gyvenvietė. Niekas nesako, kad ekologinių idėjų poveikyje  imsime statyti vien šiaudinius namus, tačiau tarp ekologiškų statinių yra vieta ir jiems.

SKAITYKITE

Buvo šiaudinių namų seminaras Kaune

Linų augintojai statys šiaudinius namus

Šiaudiniai namai ekologiški ir pigūs

Šiaudų namai Lietuvoje

Atsinaujinančios energijos informacijos konsultacinis centras