Kasmet pasaulyje daugėja šiukšlių. Ne išimtis čia ir Lietuva. Per metus mūsų šalyje susikaupia 6,2 milijono tonų nepavojingų atliekų. Vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas kiekvienais metais sąvartynus papildo 275 kilogramais įvairių šiukšlių. Guostis tenka nebent tuo, kad Vakarų Europoje vienas gyventojas per metus sukaupia atliekų daugiau - 450 kg. Kaipgi pasaulyje kovojama su tomis atliekomis? Kokios technologijos pasitelkiamos į pagalbą?   

Pažangios „EcoSir Oy“ šiukšlių saugojimo sistemos

   Suomijos kompanija „EcoSir Oy“ gamina pusiau požemines atliekų surinkimo sistemas „EcoSir“ ir „EcoSir 3000 L“, skirtas  surinkti ir laikinai saugoti antrines žaliavas - stiklą, popierių (kartoną), plastiką ir kitas buitines atliekas. Pusiau požeminė atliekų surinkimo sistema susideda iš įkasamos į žemę  metalinės konstrukcijos ir poliesterinio, sutvirtinto kėlimo stropais maišo, kurį galima iškelti kartu su šiukšlėmis. Virš žemės esanti dalis papuošta natūralaus medžio elementais, kurie suteikia gyvumo ir natūralumo. Susidėvėjusius sistemos elementus lengva pakeisti.

   Inovatyvūs sprendimai įdiegti ir kitose kompanijos atliekų surinkimo ir saugojimo sistemose. Viena iš jų „Sir-Lift“. Atliekų surinkimo konteineris čia talpinamas po žeme. Lifto veikimo principu tuščias konteineris nuleidžiamas į tam tikslui įrengtą vietą, o užpildytas šiukšlėmis pakeliamas į viršų, kur šiukšliavežis  jį pakeičia tuščiu. 

   Požeminė šiukšlių saugojimo stotis „Deep Station“ veikia be perstojo. Po žeme sumontuoti keturi konteineriai kiekvienas talpinantis po 30 kub. m. atliekų. Pripildytas konteineris automatiškai pakeičiamas tuščiu. „Deep Station“ apsaugo aplinką nuo nemalonaus kvapo, nes konteineriai patalpinti giliai po žeme - vasarą jie kaupia šaltį, o žiemą neleidžia šiukšlėms užšalti. Tai šiuolaikinė šiukšlių saugojimo stotis. Joje saugiai ir patogiai sukaupiamos bei perkraunamos atliekos tolimesniam transportavimui.

Biologiniai preparatai tvenkinių valymui

   Tvenkiniai, neturintys nutekamo vandens sistemos, netrunka apaugti žolėmis, vanduo tampa žalias ir galiausiai dvokiantis. Ukrainos kompanija „Promekologija“ parkų ir sodybų tvenkinių valymui siūlo amerikiečių sukurtą biologinių preparatų liniją „Microzym“, kuri yra naudojama tais atvejais, kai  galima išsiversti be mechaninių priemonių. „Microzym“ linijos preparatas  „Pond Trit“ nekenksmingas, suskaidantis organines medžiagas. Naudojant šį preparatą jau po pusantro mėnesio matomi akivaizdūs rezultatai. Preparatas sustiprina tvenkinio savaiminio apsivalymo savybes, suformuoja greitai sėdančio aktyviojo dumblo sluoksnį. Tvenkinių vandeniui valyti naudojami ir kiti „Microzym“ linijos preparatai - „Veist Trit“, „Deiri Trit“, „Lagun Trit“.

Biodujų gamyba iš atliekų

   Biodujų gamyba iš bioreaktoriuose apdorotų organinių atliekų leidžia įmonei ar dideliam ūkiui apsirūpinti šiluma bei elektros energija. Šiandien biodujų jėgainių technologijos nesunkiai atsiperka. Todėl daugeliui įmonių tai yra perspektyvi alternatyva gauti šilumai ir elektros energijai bei spręsti gamtosaugines problemas. Biodujų gamyba visų pirma sprendžia ne elektros energijos ir šilumos problemas, o ekologines. Atliekų sukaupimo vietose atsiranda nemalonūs kvapai, pradeda veistis graužikai ir įvairūs ligų sukėlėjai. Atliekose sutinkami neorganiniai junginiai neretai patenka į dirvą ir neigiamai veikia jos struktūrą bei derlingumą. Be to atliekos kelia pavojų paviršiniam ir gruntiniam vandeniui.

   Biodujų gamybai naudojami trys organinių atliekų šaltiniai: žemės ūkyje - gyvulininkystė ir augalininkystė; maisto perdirbimo pramonėje - gamybinės-technologinės atliekos ir buityje - buitinės maisto atliekos ir miestų nuotekų dumblas. Pagrindinė organinių atliekų dalis žemės ūkyje susidaro gyvulininkystės fermose. Dažnai prie didesnių fermų yra įrengiami mėsos perdirbimo cechai. Todėl be mėšlo šiose fermose susidaro skerdienos atliekos, kurios yra tinkamos biodujų gamybai. Maisto perdirbimo pramonės įmonėse taip pat susidaro daug organinių atliekų. Tai gali būti aliejaus ar margarino gamybos atliekos, kurios netinka pašarų arba jų priedų gamybai. Mielių, spirito, alaus, pieno, daržovių, žuvies konservų pramonės organinės atliekos yra taipogi tinkama žaliava biodujoms gaminti. Plinta biodujų gamyba iš specialiai užaugintos biomasės.

   Biodujų jėgainės - bene efektyviausios aplinkos valymo sistemos. Jeigu kitos sistemos naudoja energiją, tai biodujų jėgainės pačios ją gamina. Pagaminta energija čia pat ir sunaudojama. Kadangi biodujų gamyba vyksta hermetiškuose įrengimuose, nemalonūs kvapai nepatenka į aplinką. Biodujų jėgainėse perdirbtos atliekos, skirtingai nuo kitų jų perdirbimo būdų, tampa ne niekam nereikalingu balastu, o aukštos kokybės trąšomis.

Įdomumo dėlei pateikiame kai kuriuos skaičius, nusakančius biodujų išeigą iš įvairių atliekų.

Šaltinis: zorgbiogas.ru

   Iš Lietuvoje pastatytų šešių biodujų jėgainių šiuo metu veikia keturios - perdirbančios nuotekų dumblą (Kauno ir Utenos vandenvalos įmonės), maisto pramonės atliekas (AB „Rokiškio sūris“), kiaulių mėšlą ir įvairias organines atliekas (UAB „Lekėčiai“). Šios jėgainės per metus gali perdirbti apie 340 tūkst. tonų organinių atliekų. Bendra jų energetinė galia siekia 16 MW. Keturios biodujų jėgainės 2002 metais pagamino apie 22 mln. kWh šiluminės ir elektros energijos. Lietuvos biodujų energetinis potencialas - 500 mln. kWh per metus.

   „Biodujų asociacijos“ (Vokietija) duomenimis Europoje yra 2200 biodujų jėgainių, naudojančių įvairias atliekas - Austrijoje 119, Belgijoje 100, Čekijos Respublikoje 10, Danijoje 40, Prancūzijoje 5, Vokietijoje 1900, Graikijoje 67, Islandijoje 13, Italijoje 67, Lietuvoje 4, Olandijoje 15, Lenkijoje 15, Portugalijoje 100, Švedijoje 6, Didžiojoje Britanijoje 60.

Šaltinis: ecosir.com, zorgbiogas.ru, promecologiya.com.ua,

SKAITYKITE

Prie Gariūnų planuojamą deginimo gamyklą vertins nepriklausomi ekspertai

„Mano Europa“: jei rūšiuoja šunys, gali ir žmonės

Ateities iššūkiai pasaulinei energetikai mažinant aplinkos taršą

Tarybos direktyva dėl naujų komunalinių atliekų deginimo įmonių oro taršos prevencijos 89/369/EEB 1989 m. birželio 8 d.

Biodegalai - galimybė kovoti su Rusijos įtaka

Kompanija „Schauer Agrotronic GmbH“ - biodujų jėgainės